Šitake grybų (valgomųjų dantenių) bei lentinano nauda žmogaus organizmui

Grybas valgomasis dantenis arba Shiitake, Šitake grybas (lot. Lentinus edodes) – žinomas ir vertinamas Tolimuosiuose Rytuose daugiau kaip du tūkstančius metų. Nors pradėtas naudoti sveikatinimo tikslams senovės Kinijoje, ir tik vėliau išpopuliarėjo Japonijoje, šiandien Shiitake labiau žinomas kaip japoniškas grybas. Būtent japonų mokslininkas Tstetsuro Ikekawa¹ 1969 m. paskelbė mokslinius tyrimus, įrodančius Šitake naudą, kovojant su vėžiu. Dabar kasmet paskelbiama per 4000 mokslinių publikacijų apie valgomuosius dantenius! Ko gero, pasaulyje nėra labiau ištirto ir tyrinėjamo iki šiol grybo.

Ką gi parodė dantenių tyrimai, atlikti Japonijoje² ir JAV³, kurių metų buvo analizuojamos jų veikliosios medžiagos?

Pirma: atrasti šių grybų fitoncidai, kurie pasižymi stipriu antivirusiniu poveikiu. Tai buvo sensacingas atradimas, iki tol mokslas tokių duomenų neturėjo. Ypač svarbu, kad šie fitoncidai geba kovoti su visų rūšių virusais: gripo, herpes, hepatito ir net ŽIV!

Antra: indentifikuotas polisacharidas lentinanas, ypač naudingas kovoje su navikais. Bandymai su pelėmis parodė, kad tinkamai parinkus lentinano dozę, navikai sunykdavo visoms bandyme panaudotoms pelėms!

Kuo dar ypatingas lentinanas? Įrodyta, kad jis aktyvuoja imuninės sitemos ląsteles. Iš pradžių – T limfocitus, o pastarieji aktyvuoja makrofagus. Gi šie sunaikina svetimas organizmui ląsteles, pasitelkę fermentą perforiną, kuris suardo priešiškų ląstelių membranas, išteka jų citoplazma ir dėl to jos žūva. Vadinasi, lentinanas yra ypač svarbus formuojant tinkamą imuninį atsaką, ne vien vėžinių susirgimų atvejais, tačiau ir bet kokios infekcijos – tiek virusinės, tiek bakterinės – metu. Pažymėtina, kad ligoniai, sergantys AIDS, taipogi vartoja lentinaną⁴.

Japonų mokslininkas, profesorius Goro Chihara dar 1998 m. ruoštoje publikacijoje⁵ stipriai sukritikavo vėžio gydymą agresyviais preparatais. Jis įrodė, kad būtent lentinanas organizme aktyvuoja fermento perforino sintezę. Dėl to  yra žymiai lengviau sunaikinti navikus ir palaikyti ilgalaikį imuninį atsaką. Šie darbai paskatino lentinano naudojimą onkologinių pacientų gydymui. Šiais laikais gydytojų onkologų nuomonė apie lentinaną yra palanki, jis plačiai vartojamas adjuvantinei vėžio terapijai.

Labai svarbus paminėtinas aspektas yra tai, kad lentinanas yra absoliučiai saugus. Jo aktyvuotos imuninės sistenos ląstelės puola tik pakitusias, priešiškas mums ląsteles.

Itin svarbus faktorius yra gamintojas. Mes rekomenduojame rinktis patikimų, geriausiai – Europos gamintojų lentinaną. Geriausia, jei gamintojas specializuojasi natūralių, saugių, tirpių vandenyje (todėl puikiai įsisavinamų) ir veiksmingų (kliniškai patikrintų) betagliukanų gamyboje. Ypač vertintini betagliukanai, gaunami tausojančios gamybos proceso metu, kad būtų išsaugota erdvinė betagliukanų struktūra. Trigubos spiralės struktūros betagliukanai yra patys veiksmingiausi ir lengviausiai įsisavinami.

¹ Ikekawa, Tetsuro; Uehara, Nobuaki; Maeda, Yuko; Nakanishi, Miyako; Fukuoka, Fumiko (1968). „Antitumor activity of aqueous extracts of ediblemushrooms”. Cancer Research. 29 (3): 734–5.

² Maryama S., Sukekawa Y, kaneko Y., Fujimoto S. „Antitumor activities of lentinan“. Cancer and Chemotherapy. 2006 Nov; 33(12):1726-9.

³ Borchers AT, Stern JS, Hackman RM, Keen CL, Gershwin ME. “Mushrooms, tumors and immunity”. Proceedings of the Society for an experimental Biology and Medicine. 1999 Sep; 221(4):281-93.

⁴ Gordon M, Bihari B, Goosby E, Gorter R, Greco M, Guralnik M, Mimura T, Rudinicki V, Wong R, Kaneko Y. “A placebo-controlled trial of the immune modulator, lentinan, in HIV-positive patients.” Journal of medicine. 1998; 29(5-6):305-30.

⁵ Chihara G, Maeda Y. “Lentinan and other antitumoral polysaccharides” Immunomodularity Agents from Plants. 1999: 203-213.