Nepatogi tiesa apie antibiotikus – vartoti kūdikystėje susilpnina imunitetą ateityje

 

Gydytoja homeopatė Aiva Vaivarienė apie antibiotikų pasekmes vaikų sveikatai: „Per ilgametę praktiką aiškiai stebiu tendenciją: kuo anksčiau savo gyvenime vaikas gauna antibiotikų, tuo rimtesnės ir ilgiau sveikatą žalojančios pasekmės. Vyresniame amžiuje, ypač – suaugus, žarnyno mikroflora jau stipri, stabili – ją palaužti nėra taip lengva. Suaugusiesiems retas antibiotikų vartojimas dažniausiai nepalieka reikšmingų pėdsakų. Tačiau vaikų mikroflora, kuri dar tik formuojasi, be galo trapi. Ją pažeisti gali ir vieną kartą vartoti antibiotikai. O pasekmės išties ilgalaikės ir sunkios – lėtinės disbakteriozės, lėtiniai virškinimo ir imuninės sistemos sutrikimai, autoimuninės ligos, alergijos. Praktiškai kasdien tenka matyti perdėm gausios antibiotikų terapijos pasekmes. Ir tai labai liūdina, nes iš tiesų didžiąją dalį kasdienių virusinių bei bakterinių infekcijų galima įveikti natūraliomis priemonėmis.“

Tinkamai vartojami antibiotikai gelbsti susirgus sunkiomis bakterinėmis ligomis. Šie vaistai naikina ne tik ligą sukėlusias bakterijas, bet ir naudingus mikroorganizmus, todėl suardo normalią žarnyno mikroflorą. Po gydymo antibiotikais mikroflorą atkurti nelengva. Be to, jie dažnai sukelia šalutinius reiškinius: viduriavimą, pilvo skausmus, alerginius bėrimus. Dažnai gydant vaiką antibiotikais, jo organizmas nusilpsta ir atpranta savarankiškai kovoti su infekcijomis, žalojama besiformuojanti mažo vaiko imuninė sistema. Piktnaudžiaudami antibiotikais padedame bakterijoms prisitaikyti ir tapti atsparioms šiems vaistams. Kuo dažniau vaiką gydysime antibiotikais, tuo didesnė tikimybė, kad šie vaistai nebeveiks.

ATSIGAUTI PO GYDYMO ANTIBIOTIKAIS REIKIA NET METŲ
„Plataus spektro antibiotikai pažeidžia žarnyno mikroflorą taip, kad mažai tikėtina, jog ji kada nors sugrįš į ankstesnę pusiausvyrą, taip pat – didina prastos sveikatos ir žarnyno ligų pavojų ateityje“, – prie tokių išvadų prieita Šiaurės Karolinos Djuko universitete atlikus mokslinį tyrimą, apie kurį rašoma mokslo žurnale „eLife“.
Antibiotikai, vartojami vidutinį arba ilgą laikotarpį, ne tik neapsaugo, bet ir kelia ligų riziką. Pasak Aspen Reese, kuri vadovavo tyrimui būdama šio universiteto doktorantūros studente, žarnyno mikroflorą sudaro mikrobų bendrija, kurią sutrikdžius kyla infekcijos pavojus pačiam kolonijos šeimininkui, šiuo atveju žmogui.
Atliekant tyrimus, pelėms 5 dienas buvo skiriami plataus spektro antibiotikai, kurie naikina pačias įvairiausias bakterijas. Tyrėjai pastebėjo, kad šie vaistai ne visas mikroorganizmų rūšis paveikė vienodai. Kai kurios naudingosios bakterijos visiškai išnyko. Tyrimo metu prieita prie išvados, kad antibiotikai sunaikina tik dalį patogeninių bakterijų, o išlikusios gali pasinaudoti palankia situacija ir daugintis greičiau. Taigi, susiklosčius tokioms sąlygoms, žarnyną gali užvaldyti naujos bakterijos.
Po antibiotikų gavusių pelių kontakto su kitomis pelėmis, kurioms antibiotikai nebuvo skirti, pirmosios įgijo naujų bakterijų – tiek gerųjų, tiek  blogųjų. Žarnynas susitvarkė gana greitai, tačiau, kaip teigia Aspen Reese, mikroflora, kuri atsirado po gydymo antibiotikais, labai skyrėsi nuo buvusios– prieš gaunant šių vaistų.
Manoma, kad svarbiausias dalykas vartojant antibiotikus yra kontaktai su sveikaisiais. Gydomiems antibiotikais tai padeda atkurti sveiką mikroflorą. Taip teigia ir tyrime dalyvavęs Djuko universiteto molekulinės genetikos ir mikrobiologijos docentas Lawrence’as Davidas. Jo nuomone, blogiausia vartoti antibiotikus ligoninėje, apsuptiems žmonių, turinčių patogeninių bakterijų.

Buvęs Oksfordo universiteto biochemikas Chrisas Woollamsas papildė: „Aišku tai, kad antibiotikai pakeičia žarnyno mikroflorą ir padidina žarnyno ligų riziką, galimi ir blogesni variantai. Ne kartą esu sakęs, kad jaunesniems negu 7 metų vaikams antibiotikai turėtų būti skiriami tik skubiu atveju, kai kyla mirties rizika. Antibiotikai nėra nekaltos mažos tabletės – po jų organizmui atsikurti, kaip teigia daugelis JK gydytojų, reikia maždaug metų laikotarpio.“

ANTIBIOTIKAI DIDINA LIGŲ PAVOJUS
Harvardo medicinos mokyklos ir Broudo instituto Masačiusetse mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu trejus metus stebėjo 39 kūdikius iš Suomijos. Mažyliai buvo pradėti tirti nuo 2 mėnesių amžiaus. Nustatyta, kad vaikų, kuriems kelis kartus buvo paskirti antibiotikai (paprastai dėl kvėpavimo takų negalavimų arba infekcijų), organizmuose buvo mažiau naudingųjų bakterijų, būtinų imuninės sistemos vystymuisi. Žurnale „Science Translational Medicine“ rašoma, kad nustatytas vienos bakterijų rūšių – Clostridium difficile, kurios skatina imuninių T ląstelių puolimą – trūkumas. Be šių padermių kyla didesnis pavojus susirgti autoimuninėmis ligomis, taip pat tikėtina, kad suprastės cukraus kiekio reguliavimas.
Vaikų, kuriems dažniau buvo skiriama antibiotikų, žarnyne buvo mažiau bakterijų rūšių, o pačios rūšys turėjo mažiau padermių. Trumpai tariant, šių vaikų žarnyno mikroflora buvo skurdesnė, o tai didina ligų pavojų.
Mokslininkai rado įrodymų, kad antibiotikų atsparumo genai yra užkoduoti mikrofloros bakterijose. Broudo instituto specialistas, Masačiusetso bendrosios ligoninės kompiuterinės ir integracinės biologijos centro gastroenterologas Ramnikas Xavieras teigia, kad vaikai tirti dar nedaug kartų, nors žarnyno mikrofloros tyrimai pastarajame dešimtmetyje atliekami dideliais mastais.
Per pirmuosius trejus vaiko gyvenimo metus mikroflora yra ypač dinamiška, jos sudėtis vis keičiasi. Deja, panašu, kad, praėjus šiam laikotarpiui, ji išlieka stabili visą likusį gyvenimą. Tyrėjai nustatė ne tik naikinantį antibiotikų poveikį, tačiau pastebėjo, kad tokie vaikai turi daugiau atsparumo antibiotikams genų.Tyrėjai taip pat palygino kūdikių, gimusių natūraliu būdu, ir kūdikių, gimusių po Cezario pjūvio operacijos, mikroflorą, taip pat – motinos pienu ir dirbtiniais mišiniais maitintų kūdikių mikroflorą. Vaikų, gimusių po Cezario pjūvio operacijos, mikrofloroje buvo mažiau normalios sudėtinės dalies – bakteroidų, vaikų, maitintų mišiniais – naudingųjų bifidobakterijų.
Planuojami tolesni tyrimai. Vienas iš jų bus skirtas pirmiesiems dvejiems vaiko gyvenimo metams, o kitas – aprėps ilgesnį laikotarpį. Mokslininkams kelia nerimą tai, kad antibiotikai dažnai net kūdikiams skiriami dėl menkiausių priežasčių. Specialistai perspėja, kad ši praktika turi būti nutraukta, nes yra pavojinga sveikatai ateityje. Antibiotikai turėtų būti skiriami tik tada, kai jie kritiškai būtini.

BE REIKALO DUODAMI VAIKUI ANTIBIOTIKŲ, ATIMAME IŠ JO GALIMYBĘ PASVEIKTI SUSIRGUS RIMTA LIGA
Antibiotikai veikia bakterijas, o ne virusus, todėl nuo gripo ir kitų kvėpavimo takų ligų nepadeda. Deja, kai kurie tėveliai vos tik vaikui susirgus savarankiškai duoda antibiotikų, kurių gydytojas buvo išrašęs anksčiau ir dalis jų liko. Tėvai tikisi, kad vaikas greičiau pasveiks, bet savo nuožiūra vartojami antibiotikai gali veikti atvirkščiai – trukdyti organizmui kovoti su virusine infekcija, kurios jie iš viso negydo.

Parengta pagal:
www.chriswoollamshealthwatch.com