Mūsų organizmui nuolat kelia grėsmę virusai, ligas sukeliantys grybeliai ir bakterijos. Kad nuo jų apsisaugotų, organizmas suformavo skydą – imuninę sistemą. Kaip apsaugoti organizmą nuo ląstelių žūties, bakterijų, laisvųjų radikalų poveikio? Kaip sustiprinti imunitetą? Mums padės imuninės sistemos stiprinimas vitaminais, mineralinėmis medžiagomis, fermentais ir fermentuotais maisto produktais.
Fermentuotas maistas ne tik efektyviai mažina laisvųjų radikalų poveikį, bet ir palaiko medžiagų apykaitos procesus mūsų organizmo ląstelėse. Fermentuotas maistas turi daug imunitetą stiprinančių biologiškai aktyvių medžiagų – vitamino C, D, seleno, cinko, chromo. Jis ne tik aprūpina žmogaus ląsteles naudingomis medžiagomis, bet ir gali treniruoti mūsų imuninę sistemą, kad ji lengviau įveiktų ligų sukėlėjus.

KAS YRA FERMENTUOTAS MAISTAS?
Fermentuotuose maisto produktuose yra milijardai smulkiausių darinių, vadinamųjų mikroorganizmų, kurie mūsų organizmui būtini, jį visapusiškai palaiko. Todėl daugelyje kultūrų fermentuoti produktai vertinami kaip gyvybės eliksyras. Kas vyksta fermentacijos metu? Mikroorganizmai taip pakeičia maisto produktus, kad jie ilgiau išsilaiko, pagerėja jų skonis ir kvapas. Tai reiškia, kad fermentuoti maisto produktai ilgiau išlieka švieži ir yra apsaugoti nuo puvinio sukėlėjo. Be to, rūgdami maisto produktai tarsi „apvirškinami“, todėl yra lengviau įsisavinami. Juose esančias svarbias maistines medžiagas, tokias kaip vitaminai, amino rūgštys ir mineralai, organizmas daug geriau įsisavina, nes jos yra biologiškai prieinamesnės. Tai ypač svarbu, kai tenka vartoti antibiotikus, žudančius ne tik ligos sukėlėjus, bet, deja, ir nemažai gerųjų žarnyno bakterijų. O mikroorganizmai iš fermentuotų maisto produktų ar probiotinių preparatų (tokiais atvejais rekomenduotina dr. Wolz „Darmflora plus select“) padeda žarnynui sparčiau atsinaujinti.
Raugintuose kopūstuose, kurie laikomi ištisus mėnesius, išlieka daug vitamino C, net Jamesas Cookas (1728–1779 m.), keliavęs aplink pasaulį, išplaukdamas į ilgas keliones pasiimdavo raugintų kopūstų, kad jūrininkai nepristigtų vitamino C ir nesusirgtų skorbutu. Be to, mikroorganizmai labai svarbūs tam, kad pasigamintų tam tikros maistinės medžiagos, tokios kaip vitaminai, fermentai ir riebalų rūgštys. Visame pasaulyje žmonės jau seniai suprato, kad fermentuoti arba rauginti maisto produktai turi gydomąjį poveikį organizmui, nes juose esantys mikroorganizmai palaiko žarnyno floros pusiausvyrą.
Reikia nepamiršti, kad žmogus gyvena kartu (simbiozėje) su milijardais mikroorganizmų. Jie padeda mūsų kūnui įsisavinti gyvybiškai svarbias maistines medžiagas ir kartu su žarnyno paviršiumi suformuoja apsauginį barjerą, veikiantį kaip viso organizmo šarvas. Taip mikroorganizmai saugo mus nuo ligų. Mikroorganizmai susikaupia ant vidinių žarnų sienelių ir neleidžia įsitvirtinti ir kolonizuotis ligas sukeliančioms bakterijoms. Tai ypač svarbu, kai tenka vartoti antibiotikus, žudančius ne tik ligos sukėlėjus, bet, deja, ir nemažai gerųjų žarnyno bakterijų. O mikroorganizmai iš fermentuotų maisto produktų ar probiotinių preparatų (tokiais atvejais rekomenduotina dr. Wolz „Darmflora plus select“) padeda žarnynui sparčiau atsinaujinti. Mikroorganizmų, esančių fermentuotuose maisto produktuose, imunitetą stiprinančios savybės labai priklauso nuo padidėjusio T limfocitų, taip pat žinomų kaip vėžio ląstelių žudikių, kiekio. Reguliariai vartojant fermentuotus maisto produktus pasiekiama ir išlaikoma rūgščių-šarmų pusiausvyra organizme. Fermentuotuose pieno produktuose esančios organinės rūgštys daro organizmui šarminį poveikį. Be to, jos skatina detoksikaciją ir organizmo valymąsi, surišdamos sunkiuosius metalus ir išvalydamos kūno skysčius – kraują ir limfą.
Deja, tradicinių fermentuotų maisto produktų, tokių kaip rauginti kopūstai, vis rečiau pasitaiko mūsų šių dienų valgiaraštyje. Fermentuoti prekybos centruose parduodami produktai, pavyzdžiui, pieno produktai ar alus, dažniausiai būna pasterizuoti. Duona nebekepama su natūraliu raugu – tam naudojamos pramoninės mielės. Kita vertus, mes kovojame su bakterijomis kiek įmanydami– pradedant chloruotu vandeniu bei antibakteriniu muilu ir baigiant perdėtu antibiotikų vartojimu.
Kadangi mūsų organizmas priklausomas nuo simbiozės su natūraliomis bakterijomis, vis svarbiau atkurti bakterinę organizmo pusiausvyrą. Fermentuoti maisto produktai –tūkstantmečių patikrinta priemonė šiam tikslui pasiekti.
Tam itin tinkami dr. Wolz fermentinių mielių ląstelių produktai. Fermentiškai aktyvios mielių Saccharomyces cerevisiae ląstelės išaugintos specifinėje aerodinaminėje terpėje, pasitelkiant „deguonies fermentaciją“. Žemoje temperatūroje tiekiamas deguonis, vaisių, uogų ir daržovių koncentratai. Tokiu būdu mielių ląstelės prisotinamos vertingų medžiagų iš natūralių šaltinių. Rekomenduojamoje dienos dozėje (20 ml) yra 200 milijardų mielių ląstelių, turtingų vitaminų, mineralų, mikroelementų ir, svarbiausia, fermentų, kurių yra net ~6000!
Kiekviena maistinė medžiaga ląstelėje virsta energija, dalyvaujant skirtingiems fermentams, todėl jų įvairovė yra labai svarbi. Dėl panašumo į žmogaus kūno ląsteles fermentinės mielių ląstelės puikiai įsisavinamos. Būdamos atsparios skrandžio rūgščiai jos perneša medžiagas į plonąjį žarnyną, kur tarsi „išpakuojamos“, o visos vertingos medžiagos krauju transportuojamos mūsų organizmo ląstelėms. Kadangi „deguonies fermentacijos“ proceso pabaigoje mielių ląstelės yra deaktyvuojamos, jos po suvartojimo nebeskatina rūgimo proceso.

FERMENTUOTŲ MAISTO PRODUKTŲ PAVYZDŽIAI
[table id=57 /]

Informacija iš prof. Hademaro Bankhoferio ir dr. Mathiaso Oldhaverio knygos
„TAPTI SVEIKU – LIKTI SVEIKU su jaunomis fermentinėmis ląstelėmis“

Meniu