Įrodyta, jog daugiau nei 40 % demencijos diagnozių yra klaidingos. Štai kas iš tikrųjų gali varginti šiuos pacientus.
Įsivaizduokite, kad toks košmariškas scenarijus pildosi jūsų gyvenime. Pastaruosius kelerius metus jūsų mama susidūrė su rimtomis atminties problemomis. Ji sutrikdavo vairuodama, vėl ir vėl kartodavo tuos pačius klausimus. Jai sunkiai sekėsi įsisavinti naują informaciją, o sakinio viduryje dažnai pamiršdavo, ką norėjo pasakyti. Atlikus kompiuterinę tomografiją, diagnozuota ankstyva Alzheimerio ligos forma. Gydytojai išrašė receptą vaistams ir suteikė šiek tiek vilties, jog jie suveiks. Ar pasijutote nusivylę?
Nauja Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) JAV ir Bucko senėjimo tyrimų instituto programa suteikia vilčių išgirdusiems Alzheimerio ar demencijos diagnozę. Pirmajame tokio pobūdžio tyrime mokslininkai įrodė, kad natūralūs gydymo būdai gali ne tik sulėtinti demencijos progresą, bet ir iš tikrųjų jį pakeisti. Straipsnyje „Kognityvinio sutrikimo atšaukimas: nauja terapinė programa” daktaras Dale’as Bredesenas parodė, kaip 9 iš 10 tiriamųjų, kuriems diagnozuota demencija, atgavo kognityvines funkcijas. Dr. D. Bredesenas yra neurologijos profesorius ir Easton Alzheimerio tyrimų centro prie Kalifornijos universiteto Los Andžele direktorius. Jis taip pat darbuojasi ir jau minėtame Bucko institute. O naujausią jo tyrimą rėmė dar kelios institucijos, įskaitant ir JAV nacionalinį sveikatos institutą.
Kognityvinis sutrikimas – pagrindinė rizika, kuri itin baugina senstant. Pasak Alzheimerio asociacijos specialistų, „demencija yra bendras atminties ir kitų protinių gebėjimų praradimą, kuris pakankamai stiprus, kad trukdytų kasdieniam gyvenimui, apibūdinantis terminas”. Alzheimerio liga – tik viena iš daugelio demencijos formų. Visgi ji sudaro 60–80 % demencijos atvejų. Šia liga serga apie 5,4 mln. amerikiečių ir 30 mln. žmonių visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad iki 2050 m. Alzheimerio liga sergančių asmenų skaičius pasaulyje išaugs iki 160 mln., įskaitant 13 mln. amerikiečių. Deja, veiksmingo Alzheimerio ligos gydymo nėra, ir tai jau tapo trečia pagrindine mirties priežastimi JAV.
Dr. D. Bredesenas mano, kad demencijos ir Alzheimerio ligos vystymuisi įtakos turi daugybė veiksnių. Nedidelio tyrimo metu jis su kolegomis sukūrė individualizuotus ir išsamius protokolus, skirtus 10 pacientų atminties praradimui sustabdyti ir pakeisti. Šių protokolų pritaikymo rezultatai buvo nuostabūs. Devynių iš 10 dalyvių atmintis pagerėjo per 3–6 mėn. nuo programos pradžios. Iki projekto pradžios 6 pacientai buvo priversti atsisakyti darbo arba patyrė didelių sunkumų atlikdami kasdienes užduotis darbe. Po projekto visi jie galėjo grįžti į darbą arba tęsti jį gaudami daug geresnius rezultatus. Tarp tiriamųjų buvo 5 pacientai, kurių atminties praradimas susijęs su Alzheimerio liga. Kiti turėjo lengvą amnezinį pažinimo sutrikimą ir subjektyvų pažinimo sutrikimą. Tik vienam pacientui, kuriam diagnozuota vėlyvoji Alzheimerio liga, būklės individualizuoti protokolai nepadėjo pagerinti atminties ir kitų kognityvinių funkcijų.
Gydytojai, gydydami pacientus, naudojo sisteminį metodą. Jie sukūrė sudėtingą 36 punktų terapinę programą, apimančią visapusiškus mitybos pokyčius, smegenų stimuliavimą, mankštą, miego režimo optimizavimą, specifinius vaistus ir vitaminus bei kelis papildomus veiksmus, turinčius įtakos smegenų biochemijos procesams. Pranešime spaudai dr. D. Bredesenas išdėstė: „Dabar vartojami vaistai nuo Alzheimerio ligos pasiekia tik vieną taikinį, tačiau šis sutrikimas gerokai sudėtingesnis. Įsivaizduokite, kad turite stogą, kuriame yra 36 skylės, o jūsų vaistas labai gerai užtaisė tik vieną skylę. Deja, jūs vis tiek turite 35 kitas properšas, todėl bendras atminties ir kitų kognityvinių procesų praradimas nėra sustabdytas. Tad liga progresuoja toliau.”
Dr. D. Bredeseno metodas grįstas išsamiais kiekvieno paciento tyrimais siekiant nustatyti, kas konkrečiai veikia jo smegenų signalizacijos tinklą. Tada protokolas suasmeninamas konkrečiam pacientui. Vieno iš jo tyrime dalyvavusių pacientų pavyzdiniame protokole pateikiama tokia seka:
- Iš mitybos pašalinti visus paprastuosius angliavandenius;
- Atsisakyti glitimo turinčių ir perdirbtų produktų;
- Padidinti suvartojamų daržovių, vaisių ir laisvėje sugautos žuvies kiekį kasdienėje mityboje;
- Taikyti streso mažinimo praktikas ir meditaciją;
- Kiekvieną vakarą vartoti melatonino papildų;
- Miegoti ne trumpiau kaip 7–8 val. per naktį;
- Kiekvieną dieną vartoti metilkobalamino (vitaminą B12), vitamino D, kofermento Q10 ir žuvų taukų;
- Optimizuoti burnos higieną naudojant tarpdančių siūlą ir elektrinį dantų šepetėlį;
- Taikyti pakaitinę hormonų terapiją;
- Praktikuoti protarpinį badavimą, kai tarp vakarienės ir pusryčių išlaikomas 12 val. tarpas;
- Nevalgyti likus 3 val. iki miego;
- 4–6 kartus per savaitę mankštintis bent po 30 min.
Ši programa yra sudėtinga, nes pacientas priverstas stipriai keisti kasdienius įpročius. Visgi dr. D. Bredsenas pažymi, kad vienintelis jo sukurto protokolo šalutinis poveikis yra „geresnė sveikata bei optimalus kūno masės indeksas, o tai labai skiriasi nuo tų šalutinių poveikių, kurie atsiranda vartojant daugelį Alzheimerio ligai ir demencijai skirtų kontroliuoti vaistų.”
Ką daryti, kai diagnozuojamas kognityvinis sutrikimas, demencija ar Alzheimerio liga?
Alzheimerio tyrimų centro prie Kalifornijos universiteto Los Andžele protokolai sukurti pripažįstant faktą, jog šis sutrikimas gali turėti daug priežasčių, o tos priežastys dažnai yra grįžtamosios. „Sharp Again Naturally” (www.sharpagain.org) – ne pelno siekianti organizacija, įkurta 2012 m., siekiant šviesti visuomenę ir medikų bendruomenę apie grįžtamąsias demencijos priežastis. Štai septynios sritys, kurias „Sharp Again Naturally” siūlo ištirti prieš priimant demencijos ar Alzheimerio diagnozę ir pasirenkant gydymo būdą. Šios sąlygos gali sukelti atminties praradimą ir demenciją, visgi jas galima pakeisti:
- Mitybos disbalansas ir trūkumai. Omega-3, vitamino B12, vitamino C, magnio, seleno, probiotikų ir kitų maistinių medžiagų trūkumas dažnai sukelia Alzheimerio ligos bei demencijos simptomus. Minėtų medžiagų gausios subalansuotos Viduržemio jūros regiono dietos laikymasis susijęs su mažesniu kognityvinio sutrikimo pasireiškimu. Taip pat sietinas su sumažėjusia Alzheimerio ligos rizika. Tyrimai rodo, kad mažas vitamino D kiekis susijęs su Alzheimerio liga. Mažas folio rūgšties kiekis (vitamino B9) taip pat gali sukelti kognityvinių funkcijų pablogėjimą. Papildomai vartojamas kokosų aliejus gali padėti sumažinti Alzheimerio ligos riziką. Ir taip pat yra žinoma, kad ciberžolė pagerina darbinę atmintį suvartojus vos vieną terapinę dozę.
- Dirbtiniai maisto dažikliai, skoniai ir saldikliai. Visų rūšių dirbtiniai maisto priedai gali sukelti demencijos simptomus. Tyrimai rodo, kad dirbtinis saldiklis aspartamas pablogina pažinimo funkciją ir sukelia atminties praradimą.
- Receptinių vaistų šalutinis poveikis. Kai kurie vaistai, ypač skirti stipriam skausmui malšinti, taip pat psichotropiniai preparatai gali sutrikdyti kognityvines funkcijas. Ypač kenksmingi statinai – vaistų grupė, pasižyminti cholesterolio koncentraciją kraujyje mažinančiu poveikiu. Viename Kalifornijos universiteto atliktame tyrime 90 % pacientų, kurie nustojo vartoti statinus, pranešė, jog per kelias savaites pagerėjo jų kognityvinės funkcijos. Kai kuriems pacientams net buvo pakeista demencijos arba Alzheimerio ligos diagnozė. Kitas tyrimas parodė, kad miegui gerinti skirtas vaistas „Ambien” padidino senyvų pacientų demencijos riziką.
- Uždegimas dėl žemo lygio infekcijų, pelėsių, alergijos maistui ir Laimo ligos. Bendras uždegimas – tai organizmo bandymas atsikratyti toksiško elemento ar patogeno, todėl jis atsiranda įvairiose situacijose, net esant dantų šaknų kanalų ir šlapimo takų infekcijoms. Tyrimai rodo, kad psichikos sutrikimai gali atsirasti dėl neurouždegimo.
- Stresas ir nejudrumas. Stresas padidina hormono kortizolio kiekį, sukelia uždegimą ir, savo ruožtu, hormonų disbalansą, taip pat kognityvinių funkcijų sutrikimus, padidėjusį cukraus kiekį kraujyje, hipertenziją, lėtą gijimą ir jautrumą ligoms. Kūno savigydos mechanizmai priklauso nuo netrukdomo limfos, kraujo ir kitų skysčių tekėjimo, o visa tai skatina mankšta. Priešingai, nejudrumas sutrikdo natūralius ląstelių veiklos mechanizmus, visą organizmo veiklą ir neleidžia jam gyti. Vienas tyrimas parodė, kad jaunesniems nei 65 m. amžiaus pacientams 41 % demencijos diagnozių buvo neteisingos. Klaidinga diagnozė dažniausiai pasitaikydavo sergantiems depresija arba piktnaudžiaujantiems alkoholiu.
- Skydliaukės ir kitų hormonų disbalansas. Daugelis žmonių, kuriems diagnozuotas Alzheimerio liga arba demencija, tiesiog turi mažą T3 skydliaukės hormono kiekį. Tačiau standartiniai skydliaukės tyrimai neparodo T3 lygio, o įprastas hormono T4 lygio nustatymas šiuo atveju nereikšmingas. Apskaičiuota, kad 10–15 % visų slaugos namų gyventojų gali ten būti būtent dėl itin žemo T3 hormono lygio, sutrikdančio jų kognityvines funkcijas.
- Apsinuodijimas gyvsidabriu ir kitais sunkiaisiais metalais. Amalgamos plombose, kurios anksčiau buvo itin plačiai naudojamos, yra net 50 % gyvsidabrio. Šis elementas nėra stabilus, tačiau ir neinertiškas. Jis pašalina dujas iš ląstelių, gali pasiekti smegenis net netiesiogiai per kraują ir sunaikinti jų neuronus. Šias plombas būtina pašalinti laikantis saugaus protokolo. Kasmetiniai skiepai nuo gripo – dar vienas šių toksinų šaltinis. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie skiepijosi nuo gripo 5 m. iš eilės, turėjo 10 kartų arba 1000 % didesnę riziką susirgti Alzheimerio liga nei tie, kurie skiepijosi nuo gripo tik 1–2 kartus. Nors vakcinose gyvsidabrio kiekis yra labai mažas, tačiau per ilgus dešimtmečius jų naudojimo organizme gali susikaupti tam tikras gyvsidabrio ir aliuminio kiekis.
Dauguma pacientų ir gydytojų nežino apie šias būkles, sutrikdančias kognityvines funkcijas. Tad „Sharp Again Naturally” kuriama konsultacinė tarnyba siekia, kad kuo daugiau žmonių būtų apie tai informuoti. Taip pat siekiama sukurti funkcinės medicinos specialistų, natūropatų ir gydytojų tinklą, kurie praktikuotų integruotą mediciną ir padėtų žmonėms atgauti prarastas pažinimo bei atminties funkcijas.
Parengta pagal: „© [„7 Conditions Masquerading As Dementia” GreenMedInfo Reporter. Publikuota: GreenMedInfo LLC 2022 m. gegužės 30 d.].
