80 proc. žmonių galvos skausmas kamuoja bent kartą per metus. Jį gali sukelti ir kasdienės, didelio pavojaus nekeliančios priežastys, ir rimtos ligos. Šįkart aptarsime, kas galvos skausmą gali sukelti kiekvienam, net ir sveikam, žmogui, ir pasidalysime keliais būdais, kaip nugalėti šį nemalonų simptomą.
KAS KENKIA?
Dažna priežastis – stresas. Ištyrę 5.000 žmonių vokiečių mokslininkai įrodė: kuo daugiau streso gyvenime, tuo dažnesni galvos skausmai. Patiriantys labai daug įtampos dažniau nei kiti kenčia nuo migreninio skausmo. Vertindami stresą, migreninį galvos skausmą reguliariai kenčiantys tiriamieji stresą savo gyvenime įvertino 62 balais (iš 100), o patiriantys įprastą skausmą – 52 balais. Sumažinus streso lygį gyvenime 10 balų, pirmieji tiriamieji tvirtino, kad galvos skausmai tapo apie 4,3 % retesni ir silpnesni, o tarp patiriančiųjų įprastą skausmą šis rodiklis siekė 6,3 %. Tai įrodo, kad tarp streso ir galvos skausmo yra tiesioginis ryšys.
Kalti genai? JAV atliktas tyrimas su 23.300 žmonių ir nustatyta, kad dėl migreninių galvos skausmų gali būti kaltos trys genų variacijos: PRDM16, TRPM8 ir LRP1. Jas turinčių asmenų smegenys į dirgiklius reaguoja kitaip nei įprasta, pastebima kitokia komunikacija tarp nervų ląstelių. Turintys minėtas genų variacijas migreninius galvos skausmus patiria apie 15 % dažniau nei jų neturintys.
Žalingų įpročių pinklės. Visi žino, kad pagirios sukelia siaubingus galvos skausmus, bet nedaugelis supranta, kad juos išprovokuoti gali ir rūkymas. Vienas iš tabako komponentų yra nikotinas, skatinantis smegenų kraujagyslių susitraukimą. Tai trikdo normalią kraujotaką ir gali sukelti galvos skausmus. Be to, tabako žalingosios medžiagos didina nervų jautrumą, kartu galvos skausmo tikimybę. Metus rūkyti ar bent sumažinus surūkomų cigarečių kiekį iki mažiau nei pusės pakelio per dieną, galvos skausmai tampa apie 50 % retesni ir silpnesni.
Moterų rykštė – nepastovi hormonų pusiausvyra. Moterys galvos skausmus patiria apie tris kartus dažniau nei vyrai. Jie itin suintensyvėja prieš ar per menstruacijas, nėštumą, menopauzę. Dėl to galima kaltinti kintantį estrogeno lygį organizme. Didelis šio hormono lygio nuosmukis gali sukelti galvos skausmus, nes daro jautresnę nervų sistemą, didina uždegimų riziką. Net 82 % moterų, kurios gydomos nuo nevaisingumo ir vartoja estrogenų lygį organizme veikiančių medikamentų, patiria galvos skausmų. Kartais tokį nemalonų simptomą gali sukelti ir hormoninių kontraceptikų vartojimas. Tokiu atveju patartina pasitarus su gydytoju išmėginti kitas kontracepcijos priemones.
KAS PADEDA?
Raminanti meditacija. JAV atliktas tyrimas su 3500 savanorių, reguliariai kenčiančių galvos skausmus. Jie du mėnesius dalyvavo meditacijos užsiėmimuose 3–4 kartus per savaitę. Po tyrimo net 72 % žmonių pripažino, kad galvos skausmai tapo retesni ir silpnesni. Didžioji dalis teigė išmokę geriau ištverti skausmą, dėl to jis jiems kelia mažesnę įtampą. Ši dvasinė praktika veiksminga, nes jos metu lėtėja širdies rimtas, atsipalaiduoja kraujagyslės ir slopinama smegenų srities, atsakingos už stresą, veikla.
Tinkami miego įpročiai. Šiaurės Karolinos (JAV) mokslininkai ištyrė 43 nuo migrenos kenčiančias moteris. 23 tiriamosioms miego kokybė gerinta tikrai veiksmingais metodais, kitoms tik imituojamas gydymas. Abi grupės tyrimo metu turėjo registruoti patiriamų galvos skausmų dažnumą ir intensyvumą. Po šešių savaičių 35 % tų tyrimo dalyvių, kurioms taikyti tikri gydymo metodai, teigė, kad lėtiniai galvos skausmai tapo epizodiniai. Kita grupė pokyčių nepatyrė. Tuomet grupės buvo sujungtos ir tyrimas pratęstas dar šešioms savaitėms. Galutinis rezultatas buvo toks: 58 % iš pat pradžių gavusių veiksmingą pagalbą moterų pastebėjo, kad lėtiniai galvos skausmai tapo tik epizodiniai; tarp moterų, kurios realų gydymą gavo tik vėliau, tokių buvo 43 %. Tyrimo metu taip pat įrodyta, kad teigiami miego pokyčiai leidžia galvos skausmų dažnumą sumažinti apie 29 %, o jų intensyvumą – net 40 %.
Seksas geriau nei vaistai? Miunsterio (Vokietija) universiteto neurologai ištyrė 800 savanorių, kenčiančių nuo migrenos, ir 200 – kenčiančių nuo įprastų galvos skausmų. Jie turėjo užpildyti klausimyną apie savo seksualinį elgesį užklupus galvos skausmams. Daugiau nei 33 % nuo migrenos kenčiančių žmonių teigė mėginę nemalonius simptomus malšinti seksu ir apie 66 % pastebėjo pagerėjimą. Įprastus galvos skausmus malšinti seksu teigė bandę taip pat apie 33 % tiriamųjų, 37 % iš jų jautė pagerėjimą. 90 % žmonių, kuriems intymieji žaidimai veikia it vaistas nuo galvos skausmo, teigia, kad pagerėjimas būna labai žymus arba galvos skausmai apskritai išnyksta. Mokslininkai sekso poveikį aiškina tuo, kad mylintis išsiskiria laimės hormonų endorfinų. Jie natūraliai malšina skausmą.
Visokeriopai naudingas sportas. Ištyrę 69 tūkst. žmonių norvegų mokslininkai nustatė, kad aktyviai judantys asmenys rečiau patiria galvos skausmą. Svarbu sportuoti mažiausiai tris kartus per savaitę po pusvalandį. Maždaug 10–15 min. per treniruotę širdies ritmas turi siekti bent 100 dūžių per minutę. Geriausia aktyvia veikla užsiimti rytą. Jeigu jau patiriamas galvos skausmas, tuo metu verčiau vengti intensyvių treniruočių. Verčiau užsiimti lengva fizine veikla, geriausia gryname ore. Idealus variantas – ramiai pasivaikščioti.
Specialisto komentaras.
Aušra Klimašauskienė, neurologė
Visi žmonės patiria galvos skausmų. Vieniems skauda tik retkarčiais, pvz., kai karščiuojama, pervargstama, kitiems skausmai kartojasi dažnai, trukdo kasdienei veiklai. Didžioji dalis galvos skausmų nėra susiję su kokia nors pavojinga liga. Tai pirminiai galvos skausmai– įtampos tipo galvos skausmai ir migrena. Jie nėra pavojingi, tačiau apsunkina paciento kasdienybę. Įtampos tipo galvos skausmus sukelia stresas, psichologinė įtampa, nuovargis. Žmonės juos ne visada apibūdina kaip skausmą– sako jaučiantys spaudimą, veržimą, šalmą ant galvos. Jei skausmas intensyvus, galima išgerti vaistų nuo skausmo, tačiau jei jų vartojama dažnai– daugiau nei 2–3 kartus per savaitę, priprantama. Tada gali atsirasti vaistų nuo skausmo sukeliamas galvos skausmas– kasdieninė dozė vis didinama, o galvą skauda nuolatos. Reikėtų stengtis vengti vaistų nuo skausmo, pailsėti, mankštintis, laikytis darbo ir poilsio režimo, išmokti atsipalaiduoti. Migrena daug retesnė negu įtampos tipo galvos skausmai. Ligonį vargina vienos galvos pusės stipraus skausmo priepuoliai. Jie paprastai prasideda pulsavimo pojūčiu, skausmų metu pykina, vemiama, o triukšmas, šviesa ir kvapai būklę sunkina. Tenka vartoti vaistų nuo skausmo. Neurologui patvirtinus diagnozę, skiriama specifinių vaistų nuo migrenos. Jie palengvina tokio pobūdžio galvos skausmus. Priepuolius gali suretinti sveikas gyvenimo būdas, siūloma vengti maisto, kuris gali išprovokuoti migreną, pvz., šokolado, fermentinio sūrio, raudonojo vyno. Gyvybei pavojingų galvos skausmų pasitaiko daug rečiau. Būtinai reikėtų kreiptis į gydytojus, jei staiga atsiranda labai stiprus galvos skausmas, kokio dar nėra patirta. Tai gali būti kraujo išsiliejimo po smegenų dangalais ir į smegenis požymis, o jei pakyla aukšta temperatūra– smegenų uždegimo požymis. Kai vargina nelabai stiprūs, bet vis stiprėjantys ir nepraeinantys galvos skausmai, taip pat reikalinga gydytojo konsultacija.
